MD

© 20I3 MAHAMATI.LT

  • w-facebook

MAHAMATI

Aklųjų šalyje viena akim regintis – jau karalius…

 

 

Mahamati sanskrito kalboje reiškia – Didi Išmintis, savęs suvokimo išmintis. Man Mahamati simbolizuoja išmintį, kuri atsiranda nugalėjus save ir pradėjus ieškoti kokia yra gyvenimo prasmė, kodėl viskas yra taip ir ne kitaip, kodėl vieni žmonės susidūrę su sunkumais tampa šventaisiais, o kiti priešingai - gyvuliais... Mahamati man simbolizuoja tai, kas lieka kai pagaliau ego vis dažniau būna sutramdytas.

 

 

Mahamati įgyjamas kai suprantam, kad nebenorim būti tik eiliniai vartotojai, kurių sąmonė bazuojasi nuo tarpukojo iki skrandžio ir atgal. Mahamati - tai pažinimas savęs kaip sielos. Mahamati - tai kelionė anapus rėmų, kelionę į save, o kelionė į save - tai kelionė į Gyvenimą, į beribę Visatą, laimę ir nemirtingumą...

 

 

Išmintis – tai kai suprantam, kad mūsų aplinka, kurioje gyvename yra nei gera, nei bloga, apskritai pasaulyje visos vietos nei geros, nei blogos, yra tik vidinė prizmė, per kurią tą supantį pasaulį matome. Visi mes skirtingi, visi ant skirtingų evoliucijos laiptelių, bet visų mūsų širdyje yra Meilė. Viskas aplink mus tik skirtingo suvokimo lygio atitinkami spalvų deriniai ir dekoracijos. Ir visgi, kokios skirtingos spalvos bebūtų, mus jungia Meilė. Mūsų neskiria niekas: nei skirtingi vardai, nei drabužiai, nei, atrodytų tuščia erdvė tarp mūsų, - oras. Priešingai, mus viskas jungia. 

 

 

Mahamati – tai kai pradedate busti iš apribojimų, kuriuos sukūrė svetimi. Palengva pradedame suprasti, kad žmonės, nurodę jūsų trūkumus, visai ne jūsų priešai, o tie, kurie kalbėjo apie privalumus, visai ne jūsų draugai. Išvystame, kad negalima būti pusė per pusę – arba tarnauji gėriui, arba tamsai, kurios šešėlis - kančia. 

 

Keliaujant į save, ateina diena, kai tikėjimą pakeičia žinojimas, kad kūnas tik įrankis tikslams pasiekti. Išvystame, kad dideli tikslai atrodo dideli tik todėl, kad klupime prieš Gyvenimą ant kelių. Ką suprato išmintingiausi protai, tą galime suprasti ir mes. Ką jautė šventieji, tą galime pajusti ir mes. Kaip gyveno nugalėtojai – taip išmokti gyventi galime ir mes.

 

Mahamati – tai kai pasidaro aišku, kad garbingai elgtis reikia absoliučiai su visais, nes visi lygūs, su visais mes sujungti. 

 

Gyventi pradedama pagal Auksinę Taisyklę – nedaryk to, ko nenori, kad darytų tau ir elkis su kitais taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavim. Kai įgysit mahamati - pradėsit nebesiderėti su savo orumu ir sąžine.

 

 

Pradėję kelionę į save, imame tobulinti save pratimais, sveika mityba, švara ir tvarkingu gyvenimu. Išmokstame nepriklausyti nuo kitų nei finansiškai, nei emociškai. Nebepasikliaujame jausmais priimdami sprendimus, nes suprantame, kad jausmai ateina ir praeina, o mes liekame. Nesustojame tobulėti dvasiškai ir fiziškai, kad taptume pavyzdžiu žmonėms. Stengiamės apdairiai elgtis su savo mintimis ir jausmais, nes tarp vidinio ir išorinio pasaulio yra nenutrūkstamas ryšys. Viską, ko nusprendžiam imtis, darome nuoširdžiai ir ryžtingai. Daugiau įsiklausome, mažiau kalbame. Supratę, kas yra gėris, blogio nebeskleidžiame. Pagaliau suprantame, kad nėra net blogio, yra tiesiog nemokšiškumas ir aklumas. Suprantame, kad norint turėti ne visada reikia mokėti. Per negandas šypsodamiesi ir pasitikėdami Gyvenimu pamatome, kad ir Gyvenimas mums šypsosi. Juodą spalvą keičia šviesi, kaip vėsią naktį pakeičia diena.

 

Mahamati – tai atradimas, kad tik silpni būna žiaurūs, o švelnumą parodyti sugeba tik stiprūs. Randame, kad svarbūs dalykai neturi priklausyti nuo menkniekių. Ir bent iš dalies tampame laimingi jau tada, kai dėl esminių tikslų atsisakome vienadienių užgaidų.

 

Gyvenimą turėsime tik vieną, jei nepabusime. Ir pripažinkime, kad nežinome, kada jis gali baigtis. Kiek mums dar liko? Vakar diena praėjo, mūsų gyvenimas čia sutrumpėjo dvidešimt keturiomis valandomis ir jų nebeatsuksime. Nespėsime nė susivokti, kaip per tingumą vis daugiau tikslų ir svajonių liks neišsipildžiusių. Viskas tik per tingumą ir nemokšiškumą. Nėra jokios piktos lemties, tik mūsų tingumas ir išsikreipusios aplinkos įtaka, kuri mus nuolatos hipnotizuoja būti tokiais kaip visi, tokiais kaip gyvuliai, miegančiais padarais tik iš mėsos ir kaulų, kurie pamiršę savo Dievišką Esmę... Nes mes, žmonės, galime būti aukščiau už dangų, toliau už kelią, tyliau už tylą, garsiau už garsą...